Skersinės jungtys ir formos atmintis:
(Pav.1) Termoplastinės medžiagos sudarytos iš chaotiškai išsidėsčiusių, labai ilgų ir labai plonų molekulių. Tokios medžiagos tvirtumas priklauso nuo atstumo tarp jos molekulių ir nuo jos molekulinės struktūros kristalinės kilmės. Pašildžius medžiagą, šie kristalai išnyksta. Tada tarp molekulių atsiranda slydimas ir medžiaga pradeda tekėti. Tokioje būsenoje medžiagai galima suteikti beveik bet kokią norimą formą. Po to, jai palaipsniui auštant, vėl atsiranda kristalinės zonos, kurios atstato medžiagos tvirtumą ir ji įgauna naują formą, į kurią buvo patalpinta.
(Pav.2) Atominės energetikos raida lėmė svarbų atradimą medžiagotyros srityje. Apšvitinus kai kurias plastines medžiagas didelės energijos elektronų srautu, jų kaimyninės
molekulės susijungia skersinėmis jungtimis. Šis skersinis molekulių susijungimas naujų cheminių ryšių pagrindu sukuria naują, trimatę vidinės plastinės medžiagos struktūros sistemą.
(Pav.3) Jei medžiaga jau praėjo sutvirtinimo skersinėmis jungtimis procesą, ji nesilydys ir netekės esant bet kokiai temperatūrai. Ją pašildžius, kristališkumas dings kaip ir anksčiau, tačiau dabar ji netekės ir nekeis formos, nes skersinės jungtys „suriša” molekules. Tuo pat metu skersinių jungčių struktūra pasižymi elastiškumu. Būtent todėl pašildžius medžiagą iki temperatūros, kurioje kristalai ištirpsta, ji tampa panaši į gumą.
Termosusitraukiančio vamzdelio gamyba ir montavimas:
(Pav.4) Vamzdelio apšvitinimas elektronų srautu gretimas molekules suriša pastoviomis skersinėmis jungtimis. Paveikslėlyje parodytas padidintas schematinis itin ilgų molekulių labai mažos, skersinėmis jungtimis sutvirtintos, sekcijos vaizdas bei dalies termosusitraukiančio vamzdelio vaizdas iš galo.
(Pav.5) Kitas žingsnis po apšvitinimo, suteikiant vamzdeliui plastinę atmintį, yra mišinio pašildymas iki temperatūros virš kristalų lydymosi taško. Šioje būsenoje molekules drauge laiko tik skersinės jungtys.
(Pav.6) Karštas vamzdelis deformuojamas slėgiu, ir tokiu būdu skersinėmis jungtimis sutvirtintos molekulės yra ištempiamos.
(Pav.7) Tokioje ištemptoje būsenoje vamzdelis ataušinamas. Atsiradę kristalai galutinai sutvirtina medžiagos struktūrą šioje deformuotoje būsenoje. Būtent tokioje formoje vamzdelis ir pateikiamas vartotojui.
(Pav.8) Po to montuotojas pašildo vamzdelį, taip ištirpindamas kristalus. Skersinės jungtys priverčia medžiagą grįžti į pirminę formą.
(Pav.9) Ataušus vėl atsiranda kristalai ir vamzdelis užfiksuojamas „atsimintoje” formoje.
